Šią savaitę įvykusi fokus grupės diskusija apie TŪM veiklos “Tikslingi lietuvių kalbos įgūdžių lavinimo kursai mokiniams” poveikį atskleidė reikšmingą naujoviškų metodų įdiegimo naudą mokinių lietuvių kalbos įgūdžiams. Kursų tikslas – stiprinti mokinių klausymo, skaitymo, kalbėjimo ir rašymo įgūdžius, sukuriant personalizuotas, mokinių poreikius atitinkančias ugdymo strategijas.

Diskusijos akcentai

Fokus grupėje dalyvavę mokytojai aptarė kelis esminius klausimus:

1. Prieš ir po mokymų įgūdžių palyginimas: Dalyviai pabrėžė, kad prieš mokymus jų kompetencijos buvo pagrįstos teorinėmis ir praktinėmis žiniomis, tačiau po mokymų įgijo daugiau praktinių metodų, leidžiančių efektyviau ugdyti mokinių motyvaciją mokytis.
2. Naudingiausios mokymų dalys: Ypač vertinami buvo praktiniai užsiėmimai su vaikais, per kuriuos mokytojai galėjo stebėti, kaip inovatyvūs metodai įdarbina mokinius.
3. Organizacijos ir struktūros vertinimas: Dalyviai įvardijo, kad mokymų struktūra buvo aiški ir nuosekli, teorija puikiai derėjo su praktika.

Metodiniai ir praktiniai įgūdžių tobulinimo aspektai

Diskusijos metu akcentuota, kad mokymai suteikė galimybę susipažinti su naujais mokymo metodais, tokiais kaip:

Interaktyvūs metodai: Komiksų, interpretacijų, pasakojimų kūrimas.

Diferencijuotas mokymas: Individualizuotų užduočių pritaikymas pagal skirtingą mokinių gebėjimų lygį.

Dalyviai pastebėjo, kad šie metodai yra lengvai pritaikomi kasdienėje pamokų praktikoje, o tai padidina mokinių įsitraukimą ir motyvaciją mokytis.

Ateities galimybės ir rekomendacijos

Diskusijoje išsakytos idėjos, kaip galima tobulinti mokymų procesą:

Integruoti daugiau audio ir vaizdo medžiagos (pokalbių, interviu, filmų ištraukų), kad mokiniai galėtų girdėti kalbos naudojimą natūralioje aplinkoje.

Gilinti viešo kalbėjimo ir pristatymų įgūdžių mokymus.

Bendros išvados

Fokus grupės diskusija parodė, kad TŪM mokymai buvo itin naudingi tiek mokinių, tiek mokytojų tobulėjimui. Dalyviai skyrė aukštą įvertinimą mokymų naudai (10 balų iš 10), pabrėždami, kad įgautos žinios prisideda prie mokinių žinių plėtojimo ir svarbių gyvenimo įgūdžių – bendravimo, kritinio mąstymo, kūrybiškumo bei pasitikėjimo savimi – ugdymo.

Kartu su @tūkstantmečiomokyklos

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos #NextGenerationEU lėšomis.

„Tūkstantmečio mokyklų“ programą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra.

Šiandien per gyvenimo įgūdžių pamoką praktiškai pritaikėme vieną iš komandinio darbo metodų, apie kurį lektorius pasakojo „Tūkstantmečio mokyklų“ programos užsiėmimuose apie komandinio formavimo principus. Pamokos metu GIIb kl. mokiniai buvo suskirstyti į grupes ir dalyvavo kūrybinėje užduotyje – statė pilis, siekdami, kad jų grupės statinys būtų aukščiausias.

Atlikdami šią užduotį, mokiniai lavino įvairius gebėjimus. Jie ugdė:

1. Komunikacijos įgūdžius – aiškiai išreikšdami savo idėjas ir aktyviai klausydamiesi kitų grupės narių.
2. Problemų sprendimą – ieškodami efektyviausių sprendimų, kaip pastatyti stabilų ir aukštą statinį.
3. Kūrybiškumą – pasitelkdami originalias idėjas ir sprendimus, kaip panaudoti turimas medžiagas.
4. Bendradarbiavimo įgūdžius – dirbdami kartu, pasiskirstydami užduotimis ir efektyviai panaudodami kiekvieno grupės nario stipriąsias puses.
5. Laiko planavimą – paskirstydami darbą taip, kad spėtų užbaigti statinį laiku.

Ši praktinė užduotis ne tik padėjo geriau suprasti komandinio darbo metodus, bet ir suteikė galimybę patiems pajusti, kaip svarbu mokėti dirbti kartu siekiant bendro tikslo.

Gerbiami gimnazijos bendruomenės nariai,

svarstymui teikiama gimnazijos direktorės Irenos Volskos 2024 metų veiklos ataskaita. Pasiūlymus dėl ataskaitos vertinimo prašome teikti gimnazijos tarybos pirmininkei Reginai Objedkovai el.p. regina.objedkova@sjsg.eu iki sausio 31 d.

Gimnazijos direktorės Irenos Volskos 2024 metų veiklos ataskaita

Šią savaitę įvykusi fokus grupės diskusija apie TŪM veiklos “Tikslingi lietuvių kalbos įgūdžių lavinimo kursai mokiniams” poveikį atskleidė reikšmingą naujoviškų metodų įdiegimo naudą mokinių lietuvių kalbos įgūdžiams. Kursų tikslas – stiprinti mokinių klausymo, skaitymo, kalbėjimo ir rašymo įgūdžius, sukuriant personalizuotas, mokinių poreikius atitinkančias ugdymo strategijas.

Diskusijos akcentai

Fokus grupėje dalyvavę mokytojai aptarė kelis esminius klausimus:

1. Prieš ir po mokymų įgūdžių palyginimas: Dalyviai pabrėžė, kad prieš mokymus jų kompetencijos buvo pagrįstos teorinėmis ir praktinėmis žiniomis, tačiau po mokymų įgijo daugiau praktinių metodų, leidžiančių efektyviau ugdyti mokinių motyvaciją mokytis.
2. Naudingiausios mokymų dalys: Ypač vertinami buvo praktiniai užsiėmimai su vaikais, per kuriuos mokytojai galėjo stebėti, kaip inovatyvūs metodai įdarbina mokinius.
3. Organizacijos ir struktūros vertinimas: Dalyviai įvardijo, kad mokymų struktūra buvo aiški ir nuosekli, teorija puikiai derėjo su praktika.

Metodiniai ir praktiniai įgūdžių tobulinimo aspektai

Diskusijos metu akcentuota, kad mokymai suteikė galimybę susipažinti su naujais mokymo metodais, tokiais kaip:

Interaktyvūs metodai: Komiksų, interpretacijų, pasakojimų kūrimas.

Diferencijuotas mokymas: Individualizuotų užduočių pritaikymas pagal skirtingą mokinių gebėjimų lygį.

Dalyviai pastebėjo, kad šie metodai yra lengvai pritaikomi kasdienėje pamokų praktikoje, o tai padidina mokinių įsitraukimą ir motyvaciją mokytis.

Ateities galimybės ir rekomendacijos

Diskusijoje išsakytos idėjos, kaip galima tobulinti mokymų procesą:

Integruoti daugiau audio ir vaizdo medžiagos (pokalbių, interviu, filmų ištraukų), kad mokiniai galėtų girdėti kalbos naudojimą natūralioje aplinkoje.

Gilinti viešo kalbėjimo ir pristatymų įgūdžių mokymus.

Bendros išvados

Fokus grupės diskusija parodė, kad TŪM mokymai buvo itin naudingi tiek mokinių, tiek mokytojų tobulėjimui. Dalyviai skyrė aukštą įvertinimą mokymų naudai (10 balų iš 10), pabrėždami, kad įgautos žinios prisideda prie mokinių žinių plėtojimo ir svarbių gyvenimo įgūdžių – bendravimo, kritinio mąstymo, kūrybiškumo bei pasitikėjimo savimi – ugdymo.

Kartu su @tūkstantmečiomokyklos

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos #NextGenerationEU lėšomis.

„Tūkstantmečio mokyklų“ programą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra.

Sausio 20 d. vyko fokus grupės diskusija, skirta aptarti TŪM veiklos „Keliaujančios architektūros dirbtuvės“ poveikį mokiniams. Renginyje dalyvavo mokiniai, kurie aktyviai įsitraukė į šią veiklą.

Diskusijos metu mokiniai dalijosi savo patirtimi ir įžvalgomis apie dirbtuvių metu įgytus įgūdžius, kūrybiškumo skatinimą bei jų įtaką asmeniniam tobulėjimui. Buvo aptarti projektinės veiklos rezultatai, mokinių įsitraukimo lygis ir galimybės tobulinti būsimus užsiėmimus.

Šis susitikimas suteikė vertingų įžvalgų apie tai, kaip tokio pobūdžio veiklos prisideda prie mokinių kūrybingumo ugdymo ir jų aktyvaus įsitraukimo į mokyklos gyvenimą.

Kartu su @tūkstantmečiomokyklos

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos #NextGenerationEU lėšomis.

„Tūkstantmečio mokyklų“ programą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra.

Kodėl komandos formavimas yra svarbus?

Mokykloje komandiniai įgūdžiai ne tik padeda geriau bendradarbiauti per pamokas, bet ir kuria stipresnę mokyklos bendruomenę. TŪM programos metu vykusios komandos formavimo veiklos tapo puikia galimybe mokiniams lavinti tarpusavio bendravimo, lyderystės ir kūrybiškumo įgūdžius.

Kaip viskas vyko?

Užsiėmimai buvo organizuoti remiantis praktiniais ir teoriniais metodais. Dalyviai sprendė grupines užduotis, dalyvavo interaktyviose simuliacijose, kūrė menines kompozicijas bei dalinosi įžvalgomis refleksijų metu. Tokios veiklos padėjo ne tik lavinti įgūdžius, bet ir leido mokiniams geriau pažinti vieniems kitus.

Ko išmoko mokiniai?

 Komunikacija ir bendradarbiavimas:

Mokiniai pripažino, kad veiklos padėjo pagerinti tarpusavio santykius ir bendravimo įgūdžius. Buvo atrasti nauji ryšiai net tarp tų, kurie anksčiau bendravo mažai.

 Lyderystė ir atsakomybė:

Praktikuojant lyderio vaidmenį mokiniai mokėsi priimti sprendimus, dalintis atsakomybėmis ir efektyviai veikti komandoje.

 Konfliktų sprendimas:

Veiklos metu konfliktų beveik nekilo, tačiau dalyviai išmoko, kaip juos spręsti, pavyzdžiui, pasitelkiant grupės kapitoną.

 Kūrybiškumas:

Kūrybinės užduotys atskleidė mokinių potencialą, skatino drąsą ir originalių idėjų generavimą.

Kas labiausiai patiko dalyviams?

 Grupinės užduotys ir kūrybinės scenos;

 Žaidimai ir šokiai;

 Nauji atrasti gebėjimai, tokie kaip planavimas ir sprendimų priėmimas komandoje.

Ateities rekomendacijos

Dalyviai džiaugėsi, kad veiklos buvo naudingos ir siūlo jas organizuoti dažniau. Taip pat rekomenduojama įtraukti daugiau kūrybinių elementų ir praktinių užduočių, kurios dar labiau stiprintų komandinio darbo įgūdžius.

Apibendrinimas

TŪM programos komandos formavimo veiklų ciklas tapo ne tik puikia ugdymo priemone, bet ir galimybe mokiniams geriau pažinti save bei kitus. Įgytos žinios ir patirtis pravers tiek mokykloje, tiek už jos ribų, o teigiami atsiliepimai įrodo, kad tokie užsiėmimai yra būtini ir laukiami.

Dėkojame visiems dalyviams už aktyvų įsitraukimą ir tikimės, kad panašios veiklos taps reguliaria mokyklos gyvenimo dalimi!

Kartu su @tūkstantmečiomokyklos

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos #NextGenerationEU lėšomis.

„Tūkstantmečio mokyklų“ programą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra.

Sausio mėnesį įvyko dviejų fokus grupių susitikimai, skirti įvertinti TŪM programos profesinio orientavimo veiklos „Spotiself“ platformos efektyvumą. Susitikimuose dalyvavo mokiniai, naudojęsi platforma savo mokymosi bei asmeninio tobulėjimo tikslams.

Pirmoji fokus grupė aptarė bendrą mokymosi patirtį bei tai, kaip „Spotiself“ prisidėjo prie mokinių lyderystės kompetencijų ugdymo. Dauguma dalyvių pažymėjo, kad platforma padėjo geriau suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, skatino aktyviau įsitraukti į mokymosi procesą bei planuoti ateities tikslus. Mokiniams labiausiai patiko interaktyvios veiklos, kurios skatino motyvaciją bei palengvino sudėtingų užduočių sprendimą.

Antroji fokus grupė daugiausia dėmesio skyrė technologiniams aspektams bei galimybėms tobulinti platformą. Dalyviai pabrėžė, kad nors „Spotiself“ pasižymi aiškiu ir funkcionaliu dizainu, pasitaikydavo techninių trikdžių, pvz., ilgesnis platformos užkrovimo laikas. Taip pat buvo išreikštas noras pridėti daugiau personalizuotų užduočių ir grupinio mokymosi funkcijų.

Apibendrinimas:

Fokus grupių dalyvių įžvalgos rodo, kad „Spotiself“ yra efektyvi priemonė mokinių pažangai ir lyderystės įgūdžiams ugdyti. Nepaisant technologinių trūkumų, mokiniai teigiamai vertina platformos naudą ir rekomenduotų ją kitiems. Dalyvių siūlymai bus naudingi tobulinant platformos funkcionalumą bei pritaikant ją įvairiems mokymosi stiliams.

Kartu su @tūkstantmečiomokyklos

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos #NextGenerationEU lėšomis.

„Tūkstantmečio mokyklų“ programą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra.

Tęsiant “Tūkstantmečio mokyklos” programos įgyvendinimą, šiandien gimnazijoje vyko Jaunojo tyrėjo laboratorijos užsiėmimai, kuriuose dalyvavo 7-GIII klasių mokiniai. Užsiėmimų metu jaunieji tyrėjai turėjo galimybę atlikti įdomius eksperimentus su sausu ledu – veikla, kuri praplėtė jų žinias apie fizikinius ir cheminius procesus bei sukėlė nemažai smalsumo ir džiaugsmo.

Eksperimentų metu mokiniai turėjo užduotį panardinti sausą ledą į karštą vandenį ir stebėti reakciją – staiga atsirandantį baltą rūką ir burbulus. Mokiniai negalėjo atsistebėti, kaip ledas greitai garuoja ir užpildo aplinką mistišku rūku.

Kitas įdomus bandymas buvo atliekamas su muilu ir balionais. Mokiniai, naudodami sausą ledą, kūrė putojančius burbulus, kurie sprogo iš karto, kai tik juos palietė. Balionų pripildymas dujomis, kurios išsiskyrė iš ledo, tapo viena smagiausių veiklų – klasės draugai juokėsi, stebėdami, kaip balionai plečiasi. Be pramogų, užsiėmimai mokiniams suteikė ir daug naudingų žinių apie sauso ledo savybes, chemines reakcijas ir šių medžiagų panaudojimą kasdieniame gyvenime.

Šie jaunojo tyrėjo laboratorijos užsiėmimai dar kartą parodė, kaip svarbu mokytis per praktiką – eksperimentuojant mokiniai geriau supranta mokslą ir tuo pačiu smagiai leidžia laiką. Tokios veiklos ne tik praplečia akiratį, bet ir skatina vaikus domėtis gamtos mokslų pasauliu bei atrasti naujas sritis, kurios galbūt taps jų ateities karjeros pagrindu.

Kartu su @tūkstantmečiomokyklos

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos #NextGenerationEU lėšomis.

„Tūkstantmečio mokyklų“ programą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra.

Šilčiausi sveikinimai trims jauniesiems matematikams – Kirilui Senakopenko, GI kl. – I VIETA, Kornelijai Sinickai, GII kl. – II VIETA, Anastasijai Pačkovskajai, GII kl. – III VIETA – kurie savo gabumais ir atkaklumu užkariavo rajoninės matematikos olimpiados viršūnes! Jūs įrodėte, kad skaičiai ir formulės gali tapti įrankiais kurti šedevrus, o Jūsų pergales galima prilyginti tikram matematikos fejerverkui.

Ne mažiau nusipelniusi ir Jūsų mokytoja Anna Mackevic, tikra matematikos alchemikė, kuri kiekvieną iš jūsų uždegė žingeidumo ir smalsumo liepsna. Ji kartu su Jumis atvėrė duris į platesnį mąstymo pasaulį.

Linkime Jums nesustoti, kurti, spręsti ir atrasti dar daugiau stebuklų matematikos pasaulyje. Tegul šis pasiekimas būna tik pradžia jūsų neįtikėtinos kelionės!