Sausio 9 dieną tęsiant programos „Tūkstantmečio mokyklos“ įgyvendinimą, 7 klasės mokiniai dalyvavo įdomiame ir inovatyviame užsiėmime Jaunojo tyrėjo laboratorijoje „Misija į Marsą“. Šis edukacinis užsiėmimas suteikė mokiniams galimybę ne tik gilinti žinias apie Saulės sistemą, bet ir susipažinti su naujausiomis technologijomis.

Susitikimo pradžioje mokiniai, naudodamiesi papildytosios realybės programa „Quiver, pakartojo žinias apie Saulės sistemą, “. Naudodami išmaniuosius įrenginius ir VR akinius, jie virtualiai „nukeliavo“ į kosmosą, kur galėjo detaliau pažinti planetų ypatumus ir suprasti, kodėl Marsas yra viena pagrindinių tyrinėjimų krypčių.

Diskusijos metu buvo aptarta misijų į Marsą svarba: nuo mokslo pažangos iki galimų atsarginių gyvenimo vietų žmonijai. Mokiniai taip pat analizavo robotų vaidmenį Marso tyrinėjimuose, suprasdami, kaip šie technologiniai pagalbininkai padeda rinkti duomenis ir vykdyti tyrimus ekstremaliose sąlygose.

Praktinėje užsiėmimo dalyje mokiniai rašė programas Photon robotui.

Kartu su @tūkstantmečiomokyklos

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos #NextGenerationEU lėšomis.

„Tūkstantmečio mokyklų“ programą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra.

Gimnazijos mokiniai tęsia „Tūkstantmečio mokyklų“ programos veiklų realizavimą ir šiandien, sausio 6 d., 7-8 klasių mokiniai dalyvavo Komandos formavimo veiklų ciklo užsiėmime. Šio užsiėmimo tema buvo „Grįžtamasis ryšys. Asmeninis ir grupinis veiklų įsivertinimas“.
Veiklų metu mokiniai gilinosi į tai, kaip svarbu efektyviai dalintis grįžtamuoju ryšiu bei įvertinti savo ir komandos pasiekimus. Praktinės užduotys skatino bendradarbiavimą, savęs pažinimą ir gebėjimą konstruktyviai reflektuoti. Dalyviai aktyviai įsitraukė į veiklas, stiprindami tarpusavio pasitikėjimą bei komunikacinius įgūdžius.

Kartu su @tūkstantmečiomokyklos
Projektas finansuojamas Europos Sąjungos #NextGenerationEU lėšomis.
„Tūkstantmečio mokyklų“ programą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra.

Vakar mokytojai dalyvavo baigiamuosiuose mokymuose pagal programą „Tūkstantmečio mokyklos“. Ilgalaikiai kvalifikacijos tobulinimo mokymai buvo skirti gilintis į projektinio ir probleminio mokymosi metodo taikymą, siekiant sėkmingos STEAM integracijos ugdymo procese. Mokymų metu buvo analizuojamos kelios svarbios temos:

Interaktyvių mokymosi objektų kūrimas, kur mokytojai aptarė, kaip kurti inovatyvius ugdymo metodus, naudojant šiuolaikines technologijas.

Vertinimas ir įsivertinimas, akcentuojant mokinio pažangos stebėjimo svarbą ir tinkamų vertinimo metodų pasirinkimą.

Baigiamojo projekto kūrimas ir pristatymas, suteikęs galimybę aptarti ir įtvirtinti gautas žinias praktiškai ir pasidalinti kūrybiniais sprendimais su kolegomis.

Susitikimo pabaigoje mokytojai dalijosi įžvalgomis, aptarė įgytą patirtį ir aptarė tolesnes praktinio įgyvendinimo galimybes.

Nuoširdžiai dėkojame lektorei Snieguolei Bagočienei už visą paskaitų ciklą, kurio metu buvo perteiktos ne tik vertingos žinios, bet ir asmeninė patirtis, įkvepianti ieškoti naujų sprendimų ugdymo srityje. Taip pat dėkojame už kantrybę, motyvaciją ir gebėjimą skatinti kiekvieną dalyvį mąstyti kūrybiškai bei pritaikyti įgytas žinias kasdieniame darbe.

Šie mokymai padėjo mums dar labiau sustiprinti savo profesinius gebėjimus ir pasiruošti šiuolaikinės mokyklos iššūkiams.

Kartu su @tūkstantmečiomokyklos

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos #NextGenerationEU lėšomis.

„Tūkstantmečio mokyklų“ programą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra.

Gruodžio 18 dieną gimnazijoje vyko nuotolinis The Duke of Edinburgh’s International Award (DofE) programos kokybės užtikrinimo vizitas. Vizite dalyvavo Rytų Lietuvos programos plėtros ir kokybės užtikrinimo koordinatorė Eglė Merkytė, DofE vadovė Žaneta Bobin, žygių koordinatorė Julija Ignatovskaja ir gimnazijos DofE koordinatorė Beata Zarumna.

Kokybės vizitai vykdomi visame pasaulyje ir yra svarbi programos įgyvendinimo dalis. Jų tikslas – užtikrinti aukštą įgyvendinimo kokybę, padėti organizacijoms tobulėti bei suteikti reikiamą palaikymą. Taip pat šie vizitai leidžia įvertinti organizacijų tinkamumą toliau vykdyti programą.

Nuotolinio vizito metu buvo nagrinėjamos šešios pagrindinės sritys: vadovavimas, strategija, žmogiškieji resursai, infrastruktūra, partnerystės ir resursai, programos įgyvendinimas bei rezultatai. Buvo aptarta, kaip gimnazija laikosi šių kriterijų ir kokias galimybes galima išnaudoti tolesnei programos plėtrai.

Šis nuotolinis vizitas suteikė vertingų įžvalgų ir padėjo gimnazijai įvertinti savo veiklą tarptautiniame kontekste. Gimnazijos bendruomenė didžiuojasi būdama šios pasaulinės iniciatyvos dalimi, kuri skatina jaunimo savarankiškumą, atsakomybę ir nuolatinį tobulėjimą.

Įgyvendinant „Tūkstantmečio mokyklų“ programą, mokytojai aktyviai dalyvauja kvalifikacijos tobulinime, siekdami praplėsti savo žinias ir tobulinti ugdymo procesą. Šiandien vykusiuose mokymuose buvo nagrinėjama tema „Portalai ir skaitmeninės aplinkos: STEM School Label, Lino, TesTeach, TedEd, Google Suite (ar kitos lygiavertės aplinkos) ir jų taikymo ugdyme galimybės“. Mokymų metu buvo aptartos šių platformų teikiamos galimybės, jų nauda šiuolaikiniame ugdymo procese bei konkretūs pavyzdžiai, kaip jas galima integruoti į pamokų planavimą, vedimą ir mokinių motyvacijos skatinimą.

Po pertraukos vyko praktinis darbas, kurio metu dalyviai turėjo galimybę išbandyti minėtas platformas, gilintis į jų funkcionalumą ir parengti projektą.

Kartu su @tūkstantmečiomokyklos

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos #NextGenerationEU lėšomis.

„Tūkstantmečio mokyklų“ programą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra.

Gruodžio 18 dieną mūsų gimnazijoje vyko kūrybinės dirbtuvės, kurios suvienijo mokytojus bendram tikslui – dalytis inovatyviais metodais, padedančiais ugdyti kritinį mąstymą, kūrybingumą bei spręsti realias problemas pamokose.

Boguslava Lialkienė, Vaclava Bobnis ir Irena Gredziuško pristatė problemomos grįstą mokymą. Mokytojos pasidalijo savo patirtimi,  kaip integruoti finansinio raštingumo užduotis į ugdymą ( pristatė pamokos temą – ,, Pinigai‘‘), o Liucija Šuškevič parodė, kaip spręsti problemas klasės valandėlių metu, lavinant mokinių atsakomybę ir mąstymo įgūdžius.

Kritinio mąstymo ugdymo tematiką  gvildeno Alina Suruda, Helena Sinkevič ir Veslava Komoliubienė, kurios aptarė, kaip mokiniai, rinkdamiesi augintinį, gali ugdyti analitinį požiūrį. Liudmila Kuklienė dalijosi kritinio mąstymo skatinimo metodais, o Olga Chotian ir Ramunė Poškienė pristatė kritinio skaitymo gebėjimų lavinimo praktiką. Naujas požiūris į pamokų organizavimą buvo aptartas Ivonos Novikevič ir Jovitos Boguševič pranešime apie Singapūro patirtį, o Božena Danielė sužavėjo dalyvius, pristatydama, kaip šokio menas gali sinergiškai derėti su kritiniu mąstymu.

Kūrybingumo ugdymas – dar viena dirbtuvių dalyvių diskusijų kryptis. Jolanta Krupoves pasakojo apie kūrybą per spalvoto pieštuko istorijas, o Irena Gilevska ir Katažina Makuc pateikė praktinius kūrybingumo skatinimo metodus. Kūrybiškumo svarba moksliniuose dalykuose buvo aptarta Aleksandros Sinkevič, Julijos Ignatovskajos, Annos Mackevič ir Ivano Kovalevskio pranešimuose, kur buvo pristatyti biologijos, geografijos, matematikos ir fizinio ugdymo pamokų kūrybingumo pavyzdžiai.

Šios dirbtuvės tapo erdve įkvėpimui ir naujoms idėjoms, kurios skatins mokytojus tobulinti ugdymo procesą, siekiant padėti mokiniams atskleisti savo gebėjimus ir lavinti kritinį mąstymą bei kūrybingumą.

Dziś w naszym gimnazjum odbyła się wyjątkowa lekcja historii, którą poprowadzili pani Katarzyna Biersztańska i pan Waldemar Śliżewski, Wicemer Rejonu Solecznickiego.

Pani Katarzyna rozpoczęła spotkanie od opowieści o Józefie Piłsudskim, przedstawiając go w ciekawym kontekście historycznym i politycznym. Wspomniała także o tworzeniu wspólnot narodowych oraz o roli mniejszości narodowych w historii regionu.

Następnie głos zabrał pan Waldemar Śliżewski, który przybliżył uczniom najważniejsze wydarzenia historyczne okresu międzywojennego oraz omówił sytuację społeczno-polityczną tamtych czasów.

Na zakończenie pan Antoni Jankowski podziękował gościom za wartościową lekcję, podkreślając, jak ważne jest poznawanie historii z różnych perspektyw.

Įgyvendinant „Tūkstantmečio mokyklų“ programą, gimnazijoje įrengta unikali sensorinės ir atsipalaidavimo erdvė, skirta mokinių emocinei ir fizinei gerovei gerinti. Ši erdvė ne tik leidžia atsipalaiduoti, bet ir skatina tyrinėti, eksperimentuoti bei kurti naudojant pažangias jutiklių ir technologijų sistemas.

Sensorinė erdvė aprūpinta modernia įranga ir priemonėmis, kurios leidžia mokiniams pasinerti į įvairias terapines veiklas. Tarp jų – veidrodinis terapijos kampelis, sensorinis namelis, burbulų siena, šviečiantis šulinys, šviesos stalas, sensorinis burbulų vamzdis, šviesos pluoštai, šviesos projektorius, sėdmaišiai, pykčio valdymo baubas, taip pat pasunkintos terapinės antklodės bei žaislai, baltas kubas ir kita įranga. Šios priemonės skirtos sukurti saugią ir patrauklią aplinką, kurioje kiekvienas mokinys gali tobulėti pagal savo individualius poreikius.

Įrengta erdvė suteikia galimybes ne tik atsipalaiduoti, bet ir aktyviai įsitraukti į ugdymo procesą, įveikiant mokymosi sunkumus. Ji skirta visiems mokiniams, tačiau ypatingą dėmesį skiriama specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) turintiems vaikams. Sensorinė erdvė padeda šalinti mokymosi kliūtis, gerinti koncentraciją ir stiprinti emocinį stabilumą. Taip pat užtikrinamos tinkamos sąlygos ugdymui diferencijuoti ir pritaikyti UDM (universaliojo dizaino mokymui(si)) principus.

Didžiulė padėka už šio projekto įgyvendinimą skiriama UAB Janida, kuri pasirūpino ne tik sensorinio kambario vizualizacija, bet ir visos erdvės įranga, baldais bei įrengimo darbais.

Kartu su @tūkstantmečiomokyklos

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos #NextGenerationEU lėšomis.

„Tūkstantmečio mokyklų“ programą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra.