Kartais atrodo, kad jaunam žmogui tikslų netrūksta – norisi geriau mokytis, daugiau sportuoti, kažko naujo išmokti, tobulėti ar daugiau pasiekti. Tačiau kur kas sunkiau atsakyti į kitą klausimą: o ką konkrečiai dėl to padarysiu?

Būtent apie tai jaunimas kalbėjosi motyvacijos ir tikslų išsikėlimo užsiėmimų metu. Veikla vyko įgyvendinant projektą „Stipri šeima – stipri bendruomenė: švietėjiškų veiklų ciklas“ (Nr. 11-576-K-0003), kurį vykdo Asociacija „Draugystės mazgas“ kartu su projekto partneriu – Šalčininkų Jano Sniadeckio gimnazija.

Užsiėmimus vedė edukologė, „Kartu tėvystėje“ įkūrėja Gitana Markevič. Jaunimas buvo kviečiamas kalbėti ne apie tai, kuo „turėtų“ tapti ar kokių tikslų iš jų tikisi kiti, bet apie tai, ko jie patys nori, kas jiems svarbu ir kaip iš gana migloto „norėčiau“ pereiti prie pirmojo realaus žingsnio.

Viskas prasideda nuo savęs pažinimo

Užsiėmimai prasidėjo nuo savęs pažinimo. Jaunimas galvojo apie savo stipriąsias puses, pomėgius, talentus, ateities planus ir tai, kas juos labiausiai motyvuoja.

Vienam svarbus rezultatas, kitam – aplinkinių palaikymas, trečiam – smalsumas, susidomėjimas ar noras būti pastebėtam ir įvertintam. Tai tapo gera proga dar kartą pamatyti, kad visi esame skirtingi ir vienos universalios motyvacijos formulės tiesiog nėra.

Todėl siekiant savo tikslo svarbu suprasti ne tik ką noriu pasiekti, bet ir kodėl man tai svarbu. Kai tikslas kyla iš paties žmogaus poreikių ir norų, daug lengviau ieškoti būdų jo siekti.

Nuo svajonės – prie konkretaus tikslo

Daug dėmesio skirta skirtumui tarp svajonės, noro ir konkretaus tikslo. Jaunimas mokėsi atpažinti, kada tikslas dar per daug neaiškus, kada jo neįmanoma išmatuoti, kada jam trūksta termino arba kada rezultatas apskritai mažai priklauso nuo paties žmogaus.

Dalyviai net tapo savotiškais „tikslų detektyvais“ – analizavo įvairius tikslus, ieškojo, ko juose trūksta, ir svarstė, kaip juos pakeisti, kad jie taptų konkretesni ir realesni.

„Noriu geriau mokytis“, „noriu daugiau sportuoti“ ar „noriu išmokti kažko naujo“ – tai puiki pradžia. Tačiau tikslas tampa daug realesnis tada, kai žmogus gali sau atsakyti: ką konkrečiai padarysiu, kada pradėsiu, kaip dažnai tai darysiu ir kaip suprasiu, kad man pavyko?

Kai motyvacijos pritrūksta

Kalbėta ir apie tai, kad motyvacija nėra pastovi. Vieną dieną norisi veikti ir atrodo, kad viskas įmanoma, o kitą – norisi viską atidėti vėlesniam laikui.

Todėl jaunimas kūrė savo „Jeigu – tada“ planus ir mokėsi iš anksto numatyti, ką darys tada, kai sumažės noras veikti ar atsiras kliūčių.

Jeigu pavargsiu – ką darysiu? Jeigu norėsiu atidėti užduotį – kaip sau padėsiu? Jeigu nepavyks iš pirmo karto – koks bus kitas mano žingsnis?

Tokios praktinės užduotys padėjo suprasti, kad ne visada reikia laukti motyvacijos. Kartais kur kas svarbiau turėti aiškų planą ir pradėti nuo nedidelio, bet konkretaus veiksmo.

Ne „kada nors“, o konkrečią dieną

Užsiėmimų pabaigoje kiekvienas dalyvis dar kartą grįžo prie savo asmeninio tikslo ir pažvelgė į jį jau kitomis akimis: ar jis konkretus? Ar realus? Ar turi terminą? Ar žinau, nuo ko pradėti? Ir, svarbiausia, ar tai tikrai mano tikslas?

Tuomet pirmasis žingsnis persikėlė iš minčių į realų planą – jaunimas jį įrašė į savo telefono kalendorių ar priminimus. Jau ne abstraktų „kada nors“, bet konkrečią dieną ir konkrečiu laiku.

Susitikimas baigėsi lengvesnėmis, refleksijai skirtomis veiklomis – motyvacinėmis mintimis, „Kahoot!“ užduotimis ir MAK kortomis. Kiekvienas dalyvis galėjo pasirinkti kortą, kuri geriausiai atsakė į klausimą: „Su kuo išeinu iš šiandienos užsiėmimų?“

Didelis tikslas prasideda nuo mažo žingsnio

Didžiausia tokių užsiėmimų vertė nėra ta, kad jaunas žmogus po jų jau turės tobulą penkerių metų planą. Kur kas svarbiau suteikti jam galimybę bent trumpam sustoti, geriau pažinti save ir sąžiningai savęs paklausti: ko aš pats noriu ir ką realiai galiu padaryti jau dabar?

Kartais tarp svajonės ir tikslo trūksta ne motyvacijos. Trūksta tik vieno aiškaus pirmojo žingsnio.

Tokios veiklos prisideda prie projekto „Stipri šeima – stipri bendruomenė: švietėjiškų veiklų ciklas“ tikslo – didinti Šalčininkų miesto socialinę įtrauktį ir gyvenimo kokybę, stiprinti bendruomeninius ryšius bei ugdyti socialinius, emocinius ir kasdienio gyvenimo įgūdžius per švietėjiškas ir bendruomenines veiklas, skirtas socialinę atskirtį patiriantiems asmenims, ypač vaikams, jaunimui, tautinėms mažumoms ir nepasiturinčioms šeimoms.

Projektas įgyvendinamas pagal Šalčininkų miesto 2023–2029 m. vietos plėtros strategiją, kuria siekiama mažinti socialinę atskirtį ir didinti bendruomenės socialinę integraciją.

Projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis (ESF+) ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.

Początek nowego roku szkolnego przyniósł naszym najmłodszym wiele radości!

Pierwszoklasiści naszego Gimnazjum otrzymali plecaki z wyposażeniem w ramach projektu „Bon Pierwszaka”, natomiast przedszkolacy – przybory szkolne w ramach „Bonu Przedszkolaka”.

Kolorowe i praktyczne upominki z pewnością przydadzą się dzieciom podczas codziennych zajęć, nauki i zabawy, umilając im początek nowego roku szkolnego.

Serdecznie dziękujemy Instytutowi Rozwoju Języka Polskiego oraz Fundacji „Pomoc Polakom na Wschodzie” im. Jana Olszewskiego za wsparcie, pamięć o najmłodszych oraz realizację tej pięknej i wartościowej inicjatywy.

Niech nowe plecaki i przybory szkolne dobrze służą dzieciom i towarzyszą im w odkrywaniu świata, zdobywaniu wiedzy oraz przeżywaniu wielu pięknych szkolnych przygód!

1 września Społeczność Gimnazjum im. Jana Śniadeckiego w Solecznikach rozpoczęła nowy rok szkolny wspólną Mszą Świętą w kościele pw. św. Piotra Apostoła. Następnie spotkaliśmy się przy Gimnazjum, gdzie przy szkolnej bramie symbolicznie spotkali się pierwszoklasiści i maturzyści – jedni rozpoczynający swoją szkolną przygodę, drudzy wkraczający w ostatni rok nauki.

Zgromadzonych serdecznie powitała dyrektor Irena Volska. Swoją obecnością zaszczycili nas Mer Zdzisław Palewicz, radni oraz starosta Solecznik Mirosław Niewierkiewicz. W tym wyjątkowym dniu byli z nami również duszpasterze parafii św. Piotra Apostoła w Solecznikach – proboszcz ks. Stanisław Matiukevič oraz wikariusz ks. Mirosław Jan Domański. Dziękujemy naszym Gościom za obecność, ciepłe słowa i życzenia.

Radosnej atmosfery dodały dialog pierwszoklasistów z maturzystami oraz występ solistek zespołu „Solczanka”. Symboliczne przecięcie czerwonej wstążki otworzyło przed pierwszoklasistami drzwi do nowego etapu edukacji, a uczniowie klas GIII otoczyli opieką najmłodszych, odprowadzając dzieci z grup zerowych do swoich klas.

Z całego serca dziękujemy Rodzicom, którzy wybrali nasze Gimnazjum jako miejsce nauki i rozwoju swoich dzieci. Dziękujemy za zaufanie, którym nas obdarzacie – dołożymy wszelkich starań, aby każde dziecko czuło się tutaj bezpiecznie, mogło rozwijać swoje talenty, odkrywać świat i z odwagą sięgać po marzenia.

Niech rok szkolny 2026–2027 przyniesie całej naszej Społeczności wiele radości, sukcesów, przyjaźni i spełnionych marzeń!

„Każdy dzień jest nową kartą – zapiszmy ją razem!

Dešimt dienų palapinėse, gamtos apsuptyje, kartu su draugais, kupinų iššūkių ir naujų patirčių – tokia buvo šių metų stovykla Poškonyse, poilsiavietėje „Pelėda“. Asociacijos „Draugystės mazgas“ įgyvendintas projektas „Gamtos akademija: išgyvenimo įgūdžių stovykla“ sujungė aktyvų poilsį, edukaciją, gimtojo krašto pažinimą, rūpinimąsi aplinka ir tarnystę gamtai.

Stovyklos dienos buvo kupinos praktinės veiklos: dalyviai kartu įsirengė stovyklavietę, gamino maistą lauko sąlygomis, mokėsi dirbti komandoje, sportavo, orientavosi vietovėje, leidosi į žygius ir rengė vakaro programas. Visa tai ugdė savarankiškumą, atsakomybę ir bendradarbiavimą, o svarbiausia – leido mokytis veikiant ir įgyjant asmeninės patirties.

Svarbi programos dalis buvo artimiausių apylinkių ir jų paveldo pažinimas. Stovyklautojai leidosi į žygį prie Grybiškių ąžuolo, aplankė Poškonių pilkapyną bei Dieveniškių istorinio regioninio parko lankytojų centrą, kur dalyvavo edukaciniame užsiėmime. Netrūko ir konkrečių darbų gamtos labui – jaunimas padėjo šalinti invazinį augalą bitinę sprigę. Taip rūpinimasis aplinka tapo ne tik gražiu šūkiu, bet ir tikra tarnyste gamtai.

Ypatinga stovyklos akimirka buvo bendros šv. Mišios. Nuoširdžiai dėkojame kun. Stanislavui Matiukevičiui, kuris atvyko į stovyklą ir aukojo šv. Mišias, taip pat zakristijonui Kazimierzui Koščycui už pagalbą jas ruošiant.

Tokios stovyklos nebūtų įmanoma surengti be daugelio žmonių paramos. Nuoširdžiai dėkojame Šalčininkų rajono savivaldybei už projekto finansavimą pagal vaikų vasaros poilsio organizavimo programą. Taip pat dėkojame tėvams už finansinį indėlį, pagalbą organizuojant stovyklą, aktyvų dalyvavimą ir visas stovyklautojams atvežtas vaišes.

Ypatingą padėką reiškiame Vitalijui Jasevičiui ir Vladislavui Zarumnui už neįkainojamą pagalbą vežant stovyklos inventorių ir įrengiant stovyklavietę. Dėkojame artimiesiems ir visiems svečiams, kurie mus aplankė ir savo buvimu kūrė ypatingą stovyklos atmosferą. Dieveniškių seniūnei Česlavai Marcinkevič ir seniūnės pavaduotojai Julijai Miloševič dėkojame už dėmesį stovyklautojams ir vaišes.

Baigiantis stovyklai, didžiausi sveikinimai ir padėka tenka visai vadovų komandai, o ypač jauniems žmonėms, kurie prisiėmė atsakomybę už programos vedimą. Jų idėjos, energija, atsakomybė ir atsidavimas lėmė, kad kiekviena stovyklos diena dovanojo ką nors naujo.

Iš Poškonių grįžtame praturtėję ne tik naujais įgūdžiais, bet ir bendrais išgyvenimais bei prisiminimais. Juk geriausiai „akademijai“ ne visada reikia mokyklos suolų – kartais pakanka palapinės, miško, geros komandos, noro veikti ir vietos, kuria verta rūpintis drauge.

Asociacijos pirmininkė Beata Zarumna

Kaip svajonę paversti konkrečiu tikslu? Kas padeda neprarasti motyvacijos? Kaip suprasti, ko iš tikrųjų noriu, ir nuo ko pradėti? Į šiuos klausimus jaunimas ieškojo atsakymų motyvacijos ir tikslų kėlimo dirbtuvių „Nuo svajonės iki tikslo“ metu.

Užsiėmimai organizuoti įgyvendinant projektą „Stipri šeima – stipri bendruomenė: švietėjiškų veiklų ciklas“ (Nr. 11-576-K-0003), kurį vykdo Asociacija „Draugystės mazgas“ kartu su projekto partneriu Šalčininkų Jano Sniadeckio gimnazija.

Užsiėmimus vedė edukologė, „Kartu tėvystėje“ įkūrėja Gitana Markevič, kuri kvietė jaunus žmones ne tik kalbėti apie savo svajones ir ateities planus, bet ir praktiškai mokytis juos paversti konkrečiais, pasiekiamais tikslais.

Svarbiausia – geriau pažinti save

Dirbtuvių metu svarbiausia buvo ne pasakyti jauniems žmonėms, kokių tikslų jie turėtų siekti, o suteikti jiems erdvės geriau pažinti save – savo stipriąsias puses, pomėgius, gebėjimus, norus ir tai, kas kiekvienam iš jų iš tiesų yra svarbu.

Praktinių veiklų metu jaunimas kalbėjo apie savo talentus, interesus ir ateities planus. Dalyviai kartu analizavo, kas juos labiausiai skatina veikti: noras pasiekti rezultatą, kitų žmonių palaikymas, smalsumas, susidomėjimas ar pripažinimas.

Greitai paaiškėjo, kad vienos visiems tinkančios motyvacijos formulės nėra. Tai, kas skatina vieną žmogų, nebūtinai veiks kitą. Todėl siekiant tikslo svarbu ne tik žinoti, ką nori pasiekti, bet ir suprasti, kodėl tai tau svarbu.

Kada svajonė tampa tikslu?

Daug dėmesio skirta ir tam, kuo skiriasi svajonė, noras ir konkretus tikslas. „Noriu geriau mokytis“, „noriu pradėti sportuoti“ ar „noriu išmokti groti gitara“ – tai gražūs norai, tačiau tam, kad jie taptų realiais tikslais, reikia konkretaus veiksmų plano.

Jaunimas mokėsi sau atsakyti į svarbius klausimus: ką tiksliai noriu padaryti, kada pradėsiu, kokių veiksmų imsiuosi ir kaip suprasiu, kad man pavyko?

Tokiu būdu didesnė svajonė tampa mažesnių ir realiai įgyvendinamų žingsnių seka. O pirmasis žingsnis, nors kartais ir labai nedidelis, priartina prie norimo rezultato.

Ką daryti, kai pritrūksta motyvacijos?

Užsiėmimų metu kalbėta ir apie paprastą, tačiau labai svarbų dalyką – motyvacija ne visada būna šalia. Vieną dieną norisi veikti, o kitą – viską atidėti rytojui. Todėl vien noro ar įkvėpimo ne visada pakanka.

Jaunimas kūrė savo „Jeigu – tada“ planą: jeigu atsiras kliūtis, jeigu pritrūks noro, jeigu nepavyks iš pirmo karto – ką galiu padaryti, kad vis tiek nesustočiau?

Ši praktinė užduotis padėjo suprasti, kad kartais svarbiausia ne laukti įkvėpimo, o iš anksto numatyti galimus sunkumus, turėti konkretų planą ir tiesiog pradėti.

Nuo „kada nors“ iki „pradėsiu dabar“

Užsiėmimų pabaigoje kiekvienas dalyvis pasirinko vieną realų veiksmą, kurį galėtų atlikti per artimiausias 72 valandas.

Tai galėjo būti pirmasis žingsnis mokantis naujo dalyko, pradedant sportuoti, ieškant reikalingos informacijos, kreipiantis patarimo ar pagalbos arba siekiant kito asmeniškai svarbaus tikslo.

Taip neapibrėžtas „kada nors“ virto daug konkretesniu „pradėsiu dabar“.

Visų užsiėmimų metu buvo grįžtama prie vienos svarbios minties – didelis tikslas prasideda nuo mažo žingsnio. Ne visada reikia laukti, kol atsiras motyvacija. Kartais ji ateina būtent tada, kai žmogus jau pradeda veikti.

Tokie užsiėmimai suteikia jauniems žmonėms galimybę trumpam sustoti, pagalvoti apie save, savo stiprybes, norus ir ateitį. Svarbu ne po vieno susitikimo rasti visus atsakymus, bet išsinešti bent vieną aiškesnę mintį: mano tikslas turi būti mano, man svarbus ir toks, dėl kurio jau šiandien galiu padaryti pirmą mažą žingsnį.

Šios veiklos prisideda ir prie platesnio projekto tikslo – didinti Šalčininkų miesto socialinę įtrauktį ir gyvenimo kokybę, stiprinant bendruomeninius ryšius bei ugdant socialinius, emocinius ir kasdienio gyvenimo įgūdžius per švietėjiškas ir bendruomenines veiklas, skirtas socialinę atskirtį patiriantiems asmenims, ypač vaikams, jaunimui, tautinėms mažumoms ir nepasiturinčioms šeimoms.

Projektas įgyvendinamas pagal Šalčininkų miesto 2023–2029 m. vietos plėtros strategiją, kurios 1.2 uždavinys orientuotas į Šalčininkų miesto gyventojų socialinės atskirties mažinimą, sudarant galimybes gauti trūkstamas paslaugas ir dalyvauti bendruomeninėje veikloje.

Projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis (ESF+) ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.

Kaip susitarti, kai negalima kalbėti? Kaip perduoti informaciją taip, kad kitas žmogus ją suprastų? Ar įmanoma pasiekti bendrą tikslą, jeigu kiekvienas veikia atskirai? Ir kas iš tiesų yra lyderystė – vadovavimas kitiems ar gebėjimas išgirsti, prisiimti atsakomybę ir padėti komandai judėti pirmyn?

Į šiuos klausimus jaunimas atsakymų ieškojo ne teoriškai, o per praktines komandinio darbo ir lyderystės veiklas. Užsiėmimai vyko įgyvendinant projektą „Stipri šeima – stipri bendruomenė: švietėjiškų veiklų ciklas“ (Nr. 11-576-K-0003), kurį vykdo Asociacija „Draugystės mazgas“ kartu su projekto partneriu – Šalčininkų Jano Sniadeckio gimnazija.

Užsiėmimus vedė Beata Zarumna. Jaunimas dalyvavo bendradarbiavimo, komunikacijos, pasitikėjimo ir lyderystės užduotyse, kuriose svarbiausia buvo ne individualus rezultatas, o gebėjimas veikti kartu, pastebėti kitą žmogų, susitarti ir rasti bendrą sprendimą.

Kai susikalbėti reikia be žodžių

Viena iš užduočių iš pirmo žvilgsnio atrodė paprasta – komandai reikėjo išsirikiuoti nuo vyriausio iki jauniausio. Tačiau buvo dvi svarbios sąlygos: negalima kalbėti ir negalima nulipti nuo kėdžių.

Staiga paprastas susitarimas tapo tikru iššūkiu. Reikėjo ieškoti kitų komunikacijos būdų – naudoti gestus, mimiką, stebėti komandos draugus, padėti vienas kitam saugiai apsikeisti vietomis.

Ši užduotis leido praktiškai pajusti, kad komunikacija – tai ne vien kalbėjimas. Ne mažiau svarbu stebėti, klausytis, suprasti kitą ir įsitikinti, kad tavo siunčiama žinutė buvo suprasta taip, kaip tikėjaisi.

Kai vieno žmogaus sprendimo nepakanka

Kitas komandinis iššūkis pareikalavo dar daugiau koordinacijos. Dalyviai turėjo veikti su ratu sustatytomis ir palenktomis kėdėmis, išlaikydami jas viena ranka ir kartu judėdami pirmyn. Vienam žmogui paskubėjus, sustojus ar neatkreipus dėmesio į kitus, sutrikdavo visos grupės darbas.

Čia labai greitai išryškėjo viena svarbi komandinio darbo taisyklė: bendras rezultatas priklauso nuo kiekvieno komandos nario.

Reikėjo stebėti ne tik savo veiksmus, bet ir visą grupę, prisitaikyti prie bendro tempo, laiku reaguoti ir prisiimti atsakomybę už savo vaidmenį.

Ar galiu tiksliai perduoti tai, ką žinau tik aš?

Dar viena užduotis tapo tikru komunikacijos išbandymu. Tik vienas komandos narys galėjo pamatyti figūrą, kurią vėliau turėjo atkurti visa komanda. Reikėjo taip perduoti informaciją, kad kiti, nematydami originalo, suprastų, ką ir kaip turi padaryti.

Ši veikla parodė, kaip lengvai informacija gali pasikeisti ją perduodant ir kiek daug reiškia aiškūs nurodymai, gebėjimas užduoti klausimus, kantrybė bei grįžtamasis ryšys.

Kartais mums atrodo, kad pasakėme labai aiškiai. Tačiau tikrasis komunikacijos rezultatas atsiskleidžia tada, kai pamatome, ką išgirdo ir suprato kitas žmogus.

Pasitikėjimas – ne tik gražus žodis

Dalis užduočių buvo skirta tarpusavio pasitikėjimui. Jaunimas mokėsi vesti kitą žmogų naudojant sutartus neverbalinius signalus, atliko užduotis, kuriose vienas dalyvis turėjo pasikliauti kitu, bei komandinius iššūkius, kuriuose reikėjo saugiai padėti ar perkelti komandos narį.

Tokiose situacijose ypač svarbus tampa atsakomybės jausmas. Jei kitas žmogus tavimi pasitiki, nebegali galvoti vien apie save – turi stebėti jo reakcijas, gerbti jo ribas ir pasirūpinti, kad jis jaustųsi saugiai.

Tai leido jaunimui praktiškai patirti, kad pasitikėjimas komandoje kuriamas mažais veiksmais – dėmesingumu, atsakomybe, pagarba ir gebėjimu būti šalia.

Vienas ritmas – viena komanda

Komandinio susiklausymo reikėjo ir atliekant „Cups Song“ ritmo užduotį. Iš pradžių kiekvienas turėjo perprasti savo judesius, tačiau galutinis rezultatas priklausė nuo to, ar visa grupė sugebės išlaikyti bendrą ritmą.

Čia neužteko būti greičiausiam ar garsiausiam. Reikėjo klausytis kitų, prisitaikyti prie bendro tempo, susikaupti ir veikti kaip vienai komandai.

Tokios iš pirmo žvilgsnio žaismingos veiklos padeda labai aiškiai pamatyti, kad bendradarbiaujant kartais svarbu ne išsiskirti, o pajusti, kada reikia imtis iniciatyvos, o kada – prisiderinti prie kitų.

Lyderystė – tai ne tik būti pirmam

Visos veiklos vienaip ar kitaip grįžo prie lyderystės. Vienose situacijose reikėjo žmogaus, kuris pasiūlytų sprendimą, kitose – gebančio išklausyti, padrąsinti ar pastebėti, kad kažkam komandoje reikia pagalbos.

Jaunimas galėjo praktiškai patirti, kad lyderystė nebūtinai reiškia vadovauti ar būti garsiausiam grupėje. Kartais lyderis yra tas, kuris prisiima atsakomybę. Kartais – tas, kuris padeda komandai susitarti. O kartais geriausia lyderystė pasireiškia gebėjimu išgirsti kitą ir suteikti jam erdvės veikti.

Užduotys skatino ir problemų sprendimą: ne viskas pavykdavo iš pirmo karto, todėl reikėjo tartis, keisti strategiją, bandyti dar kartą ir kartu ieškoti sprendimo, užuot ieškojus kaltų.

Stipri komanda prasideda nuo gebėjimo būti kartu

Šių užsiėmimų tikslas buvo kur kas platesnis nei tiesiog smagiai praleisti laiką. Per žaidimą ir patirtį jaunimas ugdė bendravimo, bendradarbiavimo, lyderystės, pasitikėjimo, atsakomybės, problemų ir konfliktinių situacijų sprendimo bei tarpusavio pagalbos įgūdžius.

Tokios patirtys svarbios ne tik atliekant užduotis. Tie patys gebėjimai reikalingi mokykloje, šeimoje, draugų grupėje ir bendruomenėje – visur, kur reikia išgirsti kitą, susitarti, priimti skirtingas nuomones ir kartu siekti bendro rezultato.

Būtent todėl veikla tiesiogiai siejasi su projekto „Stipri šeima – stipri bendruomenė: švietėjiškų veiklų ciklas“ siekiu stiprinti socialinius ir emocinius gebėjimus, tarpusavio ryšius, jaunimo įsitraukimą ir bendruomeniškumą.

Kartais tam nereikia ilgos paskaitos. Užtenka vienos užduoties, kurioje labai greitai paaiškėja paprastas dalykas: vienas gali pradėti, bet tik veikdami kartu galime pasiekti bendrą tikslą.

Projektas įgyvendinamas pagal Šalčininkų miesto 2023–2029 m. vietos plėtros strategiją. 

Projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis (ESF+) ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.

Finansuojama Valstybės gynybos fondo lėšomis

ŠALČININKŲ RAJONO CIVILINĖS SAUGOS PREVENCIJOS IR PARENGTIES STIPRINIMAS

Projektas Nr. VRM-004-K-033

Šalčininkų rajono savivaldybės administracija pradeda įgyvendinti projektą, skirtą stiprinti civilinės saugos parengtį, gerinti pasirengimą gyventojų evakavimui ir sudaryti tinkamas sąlygas evakuotus gyventojus laikinai apgyvendinti kolektyvinės apsaugos statiniuose. Projekto lėšomis bus įsigyjamos būtinos priemonės kolektyvinės apsaugos statiniams ir gyventojų evakavimo punkto darbuotojams aprūpinti.

Projektas įgyvendinamas pagal Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos pažangos priemonę Nr. 07-019-10-04-01 „Stiprinti pasirengimą valdyti krizes ir ekstremaliąsias situacijas ir šalinti jų padarinius“.

Projekto tikslas – stiprinti civilinės saugos prevenciją, parengtį, aprūpinimą būtinosiomis priemonėmis, gebėjimą organizuoti gyventojų evakavimą ir laikiną apgyvendinimą ekstremaliųjų situacijų metu Šalčininkų rajono savivaldybėje.

Numatytos pagrindinės projekto veiklos

Pasirengimas laikinai apgyvendinti evakuotus gyventojus. Dviejuose kolektyvinės apsaugos statiniuose bus sudarytos sąlygos laikinai apgyvendinti iš viso 528 gyventojus:

• Šalčininkų Jano Sniadeckio gimnazijoje, Mokyklos g. 22, Šalčininkuose – 265 gyventojus;
• Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijoje, Jono Pauliaus II g. 26, Eišiškėse – 263 gyventojus.

Šiems kolektyvinės apsaugos statiniams planuojama įsigyti 528 sulankstomas lovas bei po vieną ne mažesnės kaip 10 kVA galios dyzelinį elektros generatorių. Generatoriai padės užtikrinti būtiną elektros energijos tiekimą ir apšvietimą sutrikus įprastam elektros tiekimui.

Gyventojų evakavimo punkto darbuotojų aprūpinimas. Šalčininkų „Santarvės“ gimnazijoje, Vytauto g. 35, veikiančio gyventojų surinkimo punkto 8 darbuotojai bus aprūpinti darbo priemonėmis. Planuojama įsigyti 8 nešiojamuosius kompiuterius su interneto ryšio galimybe ir 8 mobiliuosius telefonus su fotografavimo bei filmavimo funkcijomis. Šios priemonės padės operatyviai registruoti informaciją, palaikyti ryšį, koordinuoti veiksmus ir dokumentuoti situaciją gyventojų evakavimo metu.

Projekto vertė ir finansavimas

Nauda Šalčininkų rajono gyventojams

Įgyvendinus projektą, Šalčininkų rajono savivaldybė bus geriau pasirengusi organizuoti gyventojų evakavimą ir laikiną apgyvendinimą ekstremaliųjų situacijų ar krizių metu. Įsigytos priemonės leis greičiau parengti kolektyvinės apsaugos statinius, užtikrinti minimalius gyventojų saugumo poreikius, o evakavimo punkto darbuotojams suteiks technines galimybes efektyviau koordinuoti procesus ir keistis informacija.

Projekto partneriai

• Šalčininkų Jano Sniadeckio gimnazija, Mokyklos g. 22, Šalčininkai;

• Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazija, Jono Pauliaus II g. 26, Eišiškės;

• Šalčininkų „Santarvės“ gimnazija, Vytauto g. 35, Šalčininkai.

  Projekto įgyvendinimo laikotarpis – 2026-06-22-2027-06-22

  Projekto trukmė – 12 mėn.

Każde zakończenie jest jednocześnie początkiem czegoś nowego.

14 lipca maturzyści 71. promocji symbolicznie zamykają za sobą szkolne drzwi. Matura jest już za Wami – miesiące nauki, wyzwań i emocji ustępują miejsca zasłużonemu odpoczynkowi oraz nowym możliwościom.

Wyjątkowy wieczór rozpoczął się dostojnym polonezem na placu miejskim w Solecznikach, który stał się pięknym symbolem zakończenia szkolnej drogi i wejścia w dorosłość. Następnie uroczystość przeniosła się do murów Gimnazjum im. Jana Śniadeckiego w Solecznikach, gdzie w gronie nauczycieli, rodziców i przyjaciół rozpoczęło się wspólne świętowanie Balu Maturalnego.

Przed Wami nowy etap życia – studia, pierwsza praca, podróże i spełnianie marzeń. Niech odwaga, ciekawość świata i wiara we własne możliwości prowadzą Was do sukcesów i pięknych doświadczeń.

Dziękujemy za wspólnie spędzone lata, uśmiechy, przyjaźnie i chwile, które na zawsze pozostaną częścią historii naszej szkoły.

Życzymy Wam pięknego, słonecznego lata. Niech będzie pełne odpoczynku, inspiracji, niezapomnianych przygód i dobrych decyzji. Niech każdy kolejny krok przybliża Was do realizacji marzeń, a wspomnienia ze szkolnych lat zawsze wywołują uśmiech.

Powodzenia, Absolwenci 71. promocji!
Świat stoi przed Wami otworem!