Įgyvendinant „Tūkstantmečio mokyklos“ programą, daug dėmesio skiriama mokinių techninių ir mokslinių gebėjimų ugdymui. Viena iš svarbiausių šios programos dalių – mokinių dalyvavimas Jaunojo Tyrėjo laboratorijos užsiėmimuose, kurie leidžia gilinantis į technologijas, ugdyti kūrybiškumą ir problemų sprendimo įgūdžius.

7–III gimnazijos klasių mokiniai turėjo galimybę dalyvauti veiklose, susijusiose su robotais ir jų programavimu. Užsiėmimai buvo orientuoti į technologinių sprendimų kūrimą, praktinių įgūdžių lavinimą ir mokslinio mąstymo plėtojimą.

Kartu su @tūkstantmečiomokyklos

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos #NextGenerationEU lėšomis.

„Tūkstantmečio mokyklų“ programą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra.

Įgyvendinant „Tūkstantmečio mokyklos“ programą, robotikos užsiėmimai tapo puikiu būdu mokiniams ugdyti technologinius įgūdžius ir kūrybiškumą. Šią savaitę 6-8 kl. mokiniai dirbo su „Micro:bit“ įrenginiais, kurie leidžia greitai ir lengvai pradėti programuoti bei kurti inovatyvius sprendimus. Ketvirtokai tuo tarpu mokėsi kurti robotukus, kurie geba piešti – tai smagi ir įtraukianti veikla.

„Micro:bit“ yra puikus įrenginys, kuris leidžia pradėti programuoti vos per kelias minutes. Šeštokai ir aštuntokai išbandė įvairias „Micro:bit“ galimybes, naudodami LED matricą, „Bluetooth“ ryšį bei papildomus PIN’us elektronikai prijungti. Vienas iš kūrybiškiausių projektų – mokinių sukurtas žingsniamatis, kuris buvo prikabintas prie kojos ir tiksliai skaičiavo nueitus žingsnius, taip leidžiant susipažinti su jutiklių ir programavimo taikymu realiame gyvenime.

Jaunesni mokiniai susidūrė su įdomia užduotimi – kurti robotukus, kurie gali piešti. Ši veikla padėjo suprasti, kaip derinamos mechaninės ir programavimo žinios. Vaikai ne tik smagiai leidžia laiką, bet ir ugdo kūrybiškumą bei bendradarbiavimo įgūdžius.

Kartu su @tūkstantmečiomokyklos

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos #NextGenerationEU lėšomis.

„Tūkstantmečio mokyklų“ programą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra.

Sausio 9 dieną tęsiant programos „Tūkstantmečio mokyklos“ įgyvendinimą, 7 klasės mokiniai dalyvavo įdomiame ir inovatyviame užsiėmime Jaunojo tyrėjo laboratorijoje „Misija į Marsą“. Šis edukacinis užsiėmimas suteikė mokiniams galimybę ne tik gilinti žinias apie Saulės sistemą, bet ir susipažinti su naujausiomis technologijomis.

Susitikimo pradžioje mokiniai, naudodamiesi papildytosios realybės programa „Quiver, pakartojo žinias apie Saulės sistemą, “. Naudodami išmaniuosius įrenginius ir VR akinius, jie virtualiai „nukeliavo“ į kosmosą, kur galėjo detaliau pažinti planetų ypatumus ir suprasti, kodėl Marsas yra viena pagrindinių tyrinėjimų krypčių.

Diskusijos metu buvo aptarta misijų į Marsą svarba: nuo mokslo pažangos iki galimų atsarginių gyvenimo vietų žmonijai. Mokiniai taip pat analizavo robotų vaidmenį Marso tyrinėjimuose, suprasdami, kaip šie technologiniai pagalbininkai padeda rinkti duomenis ir vykdyti tyrimus ekstremaliose sąlygose.

Praktinėje užsiėmimo dalyje mokiniai rašė programas Photon robotui.

Kartu su @tūkstantmečiomokyklos

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos #NextGenerationEU lėšomis.

„Tūkstantmečio mokyklų“ programą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra.

Mūsų gimnazijos DofE sidabro lygio komanda pradėjo pasiruošimą artėjančiam žygiui dalyvaudama pirmajame užsiėmime „Žygio supratimas“. Šio užsiėmimo metu dalyviai susipažino su žygio reikšme, tikslais ir svarbiausiais aspektais, kurie padeda sėkmingai įgyvendinti DofE programos reikalavimus.

Žygio tikslas ir prasmė

Užsiėmimo metu buvo pabrėžta, kad DofE žygis – tai ne tik fizinis iššūkis, bet ir galimybė ugdyti asmenines bei socialines kompetencijas. Dalyviai sužinojo, kad žygio metu svarbu ne tik įveikti numatytą maršrutą, bet ir siekti išsikelto tikslo, kuris gali būti susijęs su gamtos stebėjimu, kultūrinių objektų pažinimu ar kitomis veiklomis.

Komandinio darbo svarba

Užsiėmime buvo akcentuota komandinio darbo reikšmė žygio metu. Dalyviai diskutavo apie tai, kaip efektyviai bendradarbiauti, priimti sprendimus ir spręsti iškilusias problemas. Taip pat buvo aptarta, kaip svarbu pasiskirstyti atsakomybėmis ir palaikyti vieni kitus įvairiose situacijose.

Pasiruošimas žygiui

Dalyviai buvo supažindinti su žygio planavimo etapais: maršruto sudarymu, įrangos paruošimu, maisto planavimu ir saugumo užtikrinimu. Buvo aptarti svarbiausi aspektai, į kuriuos reikia atsižvelgti ruošiantis žygiui, kad jis būtų saugus ir sėkmingas.

Šis pirmasis užsiėmimas padėjo komandai geriau suprasti žygio esmę ir pasiruošti tolimesniems pasirengimo etapams. Dalyviai įgijo vertingų žinių ir motyvacijos siekti užsibrėžtų tikslų DofE programoje.

Gimnazijos mokiniai tęsia „Tūkstantmečio mokyklų“ programos veiklų realizavimą ir šiandien, sausio 6 d., 7-8 klasių mokiniai dalyvavo Komandos formavimo veiklų ciklo užsiėmime. Šio užsiėmimo tema buvo „Grįžtamasis ryšys. Asmeninis ir grupinis veiklų įsivertinimas“.
Veiklų metu mokiniai gilinosi į tai, kaip svarbu efektyviai dalintis grįžtamuoju ryšiu bei įvertinti savo ir komandos pasiekimus. Praktinės užduotys skatino bendradarbiavimą, savęs pažinimą ir gebėjimą konstruktyviai reflektuoti. Dalyviai aktyviai įsitraukė į veiklas, stiprindami tarpusavio pasitikėjimą bei komunikacinius įgūdžius.

Kartu su @tūkstantmečiomokyklos
Projektas finansuojamas Europos Sąjungos #NextGenerationEU lėšomis.
„Tūkstantmečio mokyklų“ programą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra.

Vakar mokytojai dalyvavo baigiamuosiuose mokymuose pagal programą „Tūkstantmečio mokyklos“. Ilgalaikiai kvalifikacijos tobulinimo mokymai buvo skirti gilintis į projektinio ir probleminio mokymosi metodo taikymą, siekiant sėkmingos STEAM integracijos ugdymo procese. Mokymų metu buvo analizuojamos kelios svarbios temos:

Interaktyvių mokymosi objektų kūrimas, kur mokytojai aptarė, kaip kurti inovatyvius ugdymo metodus, naudojant šiuolaikines technologijas.

Vertinimas ir įsivertinimas, akcentuojant mokinio pažangos stebėjimo svarbą ir tinkamų vertinimo metodų pasirinkimą.

Baigiamojo projekto kūrimas ir pristatymas, suteikęs galimybę aptarti ir įtvirtinti gautas žinias praktiškai ir pasidalinti kūrybiniais sprendimais su kolegomis.

Susitikimo pabaigoje mokytojai dalijosi įžvalgomis, aptarė įgytą patirtį ir aptarė tolesnes praktinio įgyvendinimo galimybes.

Nuoširdžiai dėkojame lektorei Snieguolei Bagočienei už visą paskaitų ciklą, kurio metu buvo perteiktos ne tik vertingos žinios, bet ir asmeninė patirtis, įkvepianti ieškoti naujų sprendimų ugdymo srityje. Taip pat dėkojame už kantrybę, motyvaciją ir gebėjimą skatinti kiekvieną dalyvį mąstyti kūrybiškai bei pritaikyti įgytas žinias kasdieniame darbe.

Šie mokymai padėjo mums dar labiau sustiprinti savo profesinius gebėjimus ir pasiruošti šiuolaikinės mokyklos iššūkiams.

Kartu su @tūkstantmečiomokyklos

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos #NextGenerationEU lėšomis.

„Tūkstantmečio mokyklų“ programą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra.

Gruodžio 18 dieną gimnazijoje vyko nuotolinis The Duke of Edinburgh’s International Award (DofE) programos kokybės užtikrinimo vizitas. Vizite dalyvavo Rytų Lietuvos programos plėtros ir kokybės užtikrinimo koordinatorė Eglė Merkytė, DofE vadovė Žaneta Bobin, žygių koordinatorė Julija Ignatovskaja ir gimnazijos DofE koordinatorė Beata Zarumna.

Kokybės vizitai vykdomi visame pasaulyje ir yra svarbi programos įgyvendinimo dalis. Jų tikslas – užtikrinti aukštą įgyvendinimo kokybę, padėti organizacijoms tobulėti bei suteikti reikiamą palaikymą. Taip pat šie vizitai leidžia įvertinti organizacijų tinkamumą toliau vykdyti programą.

Nuotolinio vizito metu buvo nagrinėjamos šešios pagrindinės sritys: vadovavimas, strategija, žmogiškieji resursai, infrastruktūra, partnerystės ir resursai, programos įgyvendinimas bei rezultatai. Buvo aptarta, kaip gimnazija laikosi šių kriterijų ir kokias galimybes galima išnaudoti tolesnei programos plėtrai.

Šis nuotolinis vizitas suteikė vertingų įžvalgų ir padėjo gimnazijai įvertinti savo veiklą tarptautiniame kontekste. Gimnazijos bendruomenė didžiuojasi būdama šios pasaulinės iniciatyvos dalimi, kuri skatina jaunimo savarankiškumą, atsakomybę ir nuolatinį tobulėjimą.

Įgyvendinant „Tūkstantmečio mokyklų“ programą, mokytojai aktyviai dalyvauja kvalifikacijos tobulinime, siekdami praplėsti savo žinias ir tobulinti ugdymo procesą. Šiandien vykusiuose mokymuose buvo nagrinėjama tema „Portalai ir skaitmeninės aplinkos: STEM School Label, Lino, TesTeach, TedEd, Google Suite (ar kitos lygiavertės aplinkos) ir jų taikymo ugdyme galimybės“. Mokymų metu buvo aptartos šių platformų teikiamos galimybės, jų nauda šiuolaikiniame ugdymo procese bei konkretūs pavyzdžiai, kaip jas galima integruoti į pamokų planavimą, vedimą ir mokinių motyvacijos skatinimą.

Po pertraukos vyko praktinis darbas, kurio metu dalyviai turėjo galimybę išbandyti minėtas platformas, gilintis į jų funkcionalumą ir parengti projektą.

Kartu su @tūkstantmečiomokyklos

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos #NextGenerationEU lėšomis.

„Tūkstantmečio mokyklų“ programą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra.

Gruodžio 18 dieną mūsų gimnazijoje vyko kūrybinės dirbtuvės, kurios suvienijo mokytojus bendram tikslui – dalytis inovatyviais metodais, padedančiais ugdyti kritinį mąstymą, kūrybingumą bei spręsti realias problemas pamokose.

Boguslava Lialkienė, Vaclava Bobnis ir Irena Gredziuško pristatė problemomos grįstą mokymą. Mokytojos pasidalijo savo patirtimi,  kaip integruoti finansinio raštingumo užduotis į ugdymą ( pristatė pamokos temą – ,, Pinigai‘‘), o Liucija Šuškevič parodė, kaip spręsti problemas klasės valandėlių metu, lavinant mokinių atsakomybę ir mąstymo įgūdžius.

Kritinio mąstymo ugdymo tematiką  gvildeno Alina Suruda, Helena Sinkevič ir Veslava Komoliubienė, kurios aptarė, kaip mokiniai, rinkdamiesi augintinį, gali ugdyti analitinį požiūrį. Liudmila Kuklienė dalijosi kritinio mąstymo skatinimo metodais, o Olga Chotian ir Ramunė Poškienė pristatė kritinio skaitymo gebėjimų lavinimo praktiką. Naujas požiūris į pamokų organizavimą buvo aptartas Ivonos Novikevič ir Jovitos Boguševič pranešime apie Singapūro patirtį, o Božena Danielė sužavėjo dalyvius, pristatydama, kaip šokio menas gali sinergiškai derėti su kritiniu mąstymu.

Kūrybingumo ugdymas – dar viena dirbtuvių dalyvių diskusijų kryptis. Jolanta Krupoves pasakojo apie kūrybą per spalvoto pieštuko istorijas, o Irena Gilevska ir Katažina Makuc pateikė praktinius kūrybingumo skatinimo metodus. Kūrybiškumo svarba moksliniuose dalykuose buvo aptarta Aleksandros Sinkevič, Julijos Ignatovskajos, Annos Mackevič ir Ivano Kovalevskio pranešimuose, kur buvo pristatyti biologijos, geografijos, matematikos ir fizinio ugdymo pamokų kūrybingumo pavyzdžiai.

Šios dirbtuvės tapo erdve įkvėpimui ir naujoms idėjoms, kurios skatins mokytojus tobulinti ugdymo procesą, siekiant padėti mokiniams atskleisti savo gebėjimus ir lavinti kritinį mąstymą bei kūrybingumą.