Įgyvendinant programą „Kvalifikacijos tobulinimo mokymai su stažuotėmis Lietuvos ir Lenkijos mokyklose stiprinančiose mokytojų lyderystę“ pagal TŪM projektą, Šalčininkų Jano Sniadeckio gimnazijos mokytojai tęsė savo kelionę į profesinį augimą – šį kartą Vilniuje. Vizitų tikslas buvo gilinti pasidalytosios lyderystės, efektyvios komunikacijos ir komandinio darbo kompetencijas, stebėti pažangias ugdymo praktikas bei aptarti, kaip jas galima pritaikyti savo mokykloje.

Vizitas Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje

Pirmoji stotelė – Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija, kur mokytojus pasitiko direktorius Rytis Komičius. Jis pasidalijo įžvalgomis apie šiuolaikinę lyderystę švietime ir pabrėžė, kad tikrasis vadovo stiprumas slypi gebėjime kurti pasitikėjimu ir bendradarbiavimu grįstus santykius.
Dalyviai stebėjo pamokas, aptarė penkiaminučių refleksijos praktiką, diskusijose analizavo mokytojo vaidmenį – kokių baimių jis patiria ir kaip jas galima transformuoti į tobulėjimo galimybes. Buvo pristatyta vadybinio standarto samprata bei klasių vadovų veiklos modelis, apimantis komandos formavimą, prevencinių programų taikymą ir socializacijos veiklas.
Mokykla išsiskiria kūrybišku požiū riu į bendruomeniškumą: čia mokiniai patys prisideda prie aplinkos tvarkymo, o pagarba kiekvienam bendruomenės nariui – nuo valytojos iki administracijos – formuoja atsakomybės ir orumo kultūrą. Diskusijose akcentuota, kad stipri lyderystė gimsta iš pasitikėjimo, dalijimosi atsakomybe ir nuoseklaus dialogo.

Vizitas Vilniaus Gedimino progimnazijoje

Antroji dienos dalis vyko Vilniaus Gedimino progimnazijoje, kur mokytojus pasitiko direktorius Rimantas Remeika. Jo pranešimas ir diskusija buvo skirti pasidalytosios lyderystės praktiniam įgyvendinimui mokyklos bendruomenėje.
R. Remeika pabrėžė, kad lyderystė nėra hierarchinis valdymas, o tarnystė ir pasitikėjimu grindžiamas procesas: „Jei užduotis neįvykdyta – kaltas ne darbuotojas, o vadovas, kuris netinkamai paskirstė atsakomybę.“ Mokytojai diskutavo apie sprendimų priėmimo kultūrą, klaidų toleravimą ir autonomiją – būtinas sąlygas, kad augtų kūrybiškumas ir iniciatyvumas.
Mokykloje taikomas aiškus keturių lygių atsakomybės modelis – nuo vykdymo iki visiško savarankiškumo. Tai leidžia kurti aplinką, kurioje kiekvienas bendruomenės narys jaučiasi įgalintas ir atsakingas. Dalyviai taip pat susipažino su progimnazijos veiklomis – bakalaureato programa, saugumo užtikrinimu, pagalbos sistema mokytojams ir praktiniais bendruomenės valdymo sprendimais.

Refleksijos ir įžvalgos

Vizitai Vilniuje suteikė dalyviams galimybę ne tik pamatyti, bet ir patirti, kaip lyderystė veikia praktikoje. Mokytojai išsinešė vertingų įžvalgų apie tai, kaip kurti pagarbos, atsakomybės ir bendradarbiavimo kultūrą, kaip skatinti mokytojų savarankiškumą ir kaip lyderystę paversti kasdieniu veikimo būdu.
Ši kvalifikacijos tobulinimo dalis tapo dar vienu žingsniu link stipresnės, įtraukesnės ir kūrybiškesnės mokyklos bendruomenės, kurioje kiekvienas gali būti lyderis.