Antrasis susitikimas su jaunimu tapo natūraliu pirmųjų užsiėmimų tęsiniu. Praėjusį kartą kalbėjome apie svajones, norus, motyvaciją ir pirmuosius žingsnius. Šį kartą žengėme dar toliau – bandėme suprasti, kaip gerą mintį ar norą paversti tokiu planu, kurį iš tikrųjų galima pradėti įgyvendinti.

Užsiėmimai vyko įgyvendinant projektą „Stipri šeima – stipri bendruomenė: švietėjiškų veiklų ciklas“ (Nr. 11-576-K-0003), kurį vykdo Asociacija „Draugystės mazgas“ kartu su projekto partneriu – Šalčininkų Jano Sniadeckio gimnazija.

Užsiėmimus vedė edukologė, „Kartu tėvystėje“ įkūrėja Gitana Markevič, kuri kartu su jaunimu nagrinėjo, kaip išsikeltą tikslą paversti konkrečiu veiksmų planu ir ką daryti, kad gera idėja neliktų tik mintyse.

Ar jau žengei pirmąjį žingsnį?

Susitikimą pradėjome nuo paprasto klausimo: ar prisimename savo anksčiau išsikeltą tikslą ir ar jau pavyko ką nors dėl jo padaryti?

Svarbu buvo suprasti, kad net jei pirmasis žingsnis dar nebuvo žengtas, tai nebūtinai reiškia nesėkmę. Kartais tai tiesiog ženklas, kad tikslui pritrūko aiškumo, konkretaus plano, tinkamo momento arba pirmasis žingsnis buvo per didelis.

Todėl šį kartą jaunimas mokėsi į savo tikslus pažvelgti dar atidžiau.

SMART – kai tikslas tampa aiškesnis

Daug dėmesio skyrėme SMART metodui. Jaunimas mokėsi suprasti, kad gerai suformuluotas tikslas turi būti konkretus, išmatuojamas, pasiekiamas, svarbus pačiam žmogui ir turėti aiškų terminą.

Tačiau vietoj vien teorinio aiškinimo visa tai bandėme atrasti praktiškai. Dirbdami grupėse dalyviai analizavo įvairius tikslus, ieškojo, ko jiems trūksta, ir bandė juos „sutaisyti“.

Vienas žaismingiausių užsiėmimų buvo „SMART Burger“. Kiekviena „burgerio“ dalis simbolizavo vieną SMART elemento dalį: ką tiksliai noriu pasiekti, kaip pamatuosiu rezultatą, ar tai realu, kodėl man tai svarbu ir iki kada tai padarysiu.

Taip gana rimta tema tapo lengvesnė, suprantamesnė ir daug artimesnė jaunimui.

Kas mane stabdo, o kas gali padėti?

Svarbi vieta užsiėmimuose teko ir MAK kortoms. Jos padėjo ne tik galvoti apie patį tikslą, bet ir pažvelgti giliau: kas gali mane sustabdyti? Kas gali padėti? Kokius resursus jau turiu?

Kartais jaunas žmogus puikiai žino, ko nori, tačiau daug sunkiau jam įvardyti, ko bijo, kas trukdo pradėti arba kuo galėtų pasiremti. O kartais būtent čia ir slypi atsakymas, kodėl vieni planai pajuda į priekį, o kiti lieka tik mintyse.

Kalbėjome ir apie tai, kad pagalbos ar palaikymo prašymas nėra silpnumo ženklas. Siekiant savo tikslo svarbu mokėti pastebėti ne tik kliūtis, bet ir žmones, gebėjimus bei galimybes, kurios jau yra šalia.

„Neturiu laiko“, „pradėsiu pirmadienį“…

Žinoma, netrūko ir lengvesnių veiklų. Jaunimas savo žinias tikrino „Kahoot!“ viktorinoje, ieškojo dažniausiai pasitaikančių pasiteisinimų ir bandė jiems rasti realius sprendimus.

„Neturiu laiko“, „pradėsiu nuo pirmadienio“, „bijau, kad nepavyks“ – labai pažįstamos frazės ne tik jaunimui, bet ir mums, suaugusiesiems.

Todėl ši veikla tapo ne tik smagia užduotimi, bet ir proga pagalvoti, kas iš tikrųjų mus sustabdo ir ką galime pakeisti, kad vis dėlto pradėtume veikti.

Ką padarysiu per artimiausias 24 valandas?

Užsiėmimų pabaigoje kiekvienas dalyvis dirbo jau su savo asmeniniu tikslu. Reikėjo sau atsakyti: ką tiksliai noriu pasiekti? Kaip suprasiu, kad man pavyko? Ar tai realu? Kodėl tai man svarbu? Iki kada noriu tai padaryti?

Tačiau svarbiausias klausimas buvo labai paprastas:

Koks bus mano pirmasis žingsnis per artimiausias 24 valandas?

Būtent šis klausimas padėjo pereiti nuo planavimo prie veiksmo. Juk net pats geriausiai suformuluotas tikslas nieko nepakeis, jei nebus žengtas pirmasis žingsnis.

„Man pavyko, nes…“

Susitikimą užbaigėme nedidele kelione į ateitį. Jaunimas turėjo įsivaizduoti, kad savo tikslą jau pasiekė, ir parašyti sau žinutę iš ateities, prasidedančią žodžiais:

„Man pavyko, nes…“

Tai buvo galimybė dar kartą pažvelgti į savo tikslą, tik šįkart – iš perspektyvos žmogaus, kuriam jau pavyko. Ką jis padarė? Kas jam padėjo? Ko nepritrūko? Ką šiandieninis „aš“ galėtų iš jo išmokti?

Po šių dviejų susitikimų turbūt labiausiai norisi palikti vieną mintį: svajonė yra labai svarbi, nes ji parodo kryptį. Tačiau vien svajoti neužtenka.

Kartais didžiausias pokytis prasideda tada, kai galime sau aiškiai pasakyti:

„Žinau, ko noriu. Žinau, kodėl man tai svarbu. Ir žinau, ką padarysiu pirmiausia.“

Šios veiklos prisideda prie projekto „Stipri šeima – stipri bendruomenė: švietėjiškų veiklų ciklas“ tikslo – didinti Šalčininkų miesto socialinę įtrauktį ir gyvenimo kokybę, stiprinant bendruomeninius ryšius bei ugdant socialinius, emocinius ir kasdienio gyvenimo įgūdžius per švietėjiškas ir bendruomenines veiklas, skirtas socialinę atskirtį patiriantiems asmenims, ypač vaikams, jaunimui, tautinėms mažumoms ir nepasiturinčioms šeimoms.

Projektas įgyvendinamas pagal Šalčininkų miesto 2023–2029 m. vietos plėtros strategiją.

Projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis (ESF+) ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.