19 stycznia 2025 r. w Hali Widowiskowo – Sportowej ,,Będzin Arena” odbył się koncert finałowy 31 Międzynarodowego Festiwalu Kolęd i Pastorałek im. ks. Kazimierza Szwarlika. Jest to największy kolędowy przegląd w Europie, którego finał od 1994 roku odbywa się w Będzinie.

Pierwszy etap tegorocznych przesłuchiwań odbył się w różnych regionach Polski i w innych krajach poza jej granicami.

Natomiast w finałowych przesłuchaniach festiwalowych, które trwały 3 dni, udział wzięło 133 wykonawców z kilku krajów. W tym chóry dorosłe i dziecięce, soliści, duety, tercety, zespoły ludowe. Ogółem naliczono ponad 1300 wokalistów.

Litwę reprezentowało 3 wykonawców, wśród których znalazł się duet Ewy Jurgo i Elzy Marii Daniele z naszego gimnazjum. Dziewczynki zaśpiewały kolędy: ,,Z narodzenia Pana” oraz ,,Pasterze mili”.

I chociaż Jury nie może wynagrodzić wszystkich wykonawców nadając im miejsca i tytuły, to było wspaniałe widowisko i doświadczenie mieć szansę uczestniczyć w takim festiwalu!

Śpiewanie kolęd należy do jednej z bezcennych wartości, które przekazujemy młodemu pokoleniu. Niech więc ta piękna tradycja trwa przez długie lata!

Elwira Uczkuronis, metodyk muzyki

Sausio mėnesį gimnazijoje buvo surengta fokus grupės diskusija, kurioje dalyvavo mokiniai, įsitraukę į TŪM veiklą „Tikslingi lietuvių kalbos įgūdžių lavinimo užsiėmimai“. Diskusijos metu aptartos mokinių patirtys, pasiekimai ir pasiūlymai, susiję su mokymų veiklomis. Pateikiame pagrindines diskusijos įžvalgas.

Pradinės ir galutinės kalbos žinios

Dalyviai pripažino, kad prieš mokymus jų lietuvių kalbos žinios buvo vidutinės, tačiau dabar jaučiasi įgiję tvirtų pagrindų. Mokiniai pažymėjo, kad mokymai padėjo giliau suprasti gramatiką ir praturtinti žodyną. „Per užsiėmimus sužinome labai daug naujų žodžių ir kitų dalykų“, – pasakojo vienas iš dalyvių.

Smagiausios veiklos

Paklausti, kokia mokymų dalis patiko labiausiai, mokiniai išskyrė istorijos kūrimo užduotį. Jie džiaugėsi, kad ši veikla skatino kūrybiškumą, komandinius įgūdžius ir buvo smagi. „Visi galėjo dirbti grupėje pagal savo gebėjimus“, – pabrėžė dalyviai.

Kalbėjimo įgūdžių tobulinimas

Diskusijos dalyviai akcentavo, kad daugiausia dėmesio buvo skirta kalbėjimo įgūdžiams. Jie turėjo galimybę praktikuotis realiose situacijose, bendraudami lietuviškai. „Tai padidino pasitikėjimą savimi ir leido lengviau reikšti mintis“, – dalijosi įspūdžiais mokiniai.

Mokymų metodų veiksmingumas

Mokiniai teigiamai įvertino mokymų metodiką. Jie pabrėžė, kad veiklos buvo įdomios, aiškios ir įtraukiančios. „Jautėmės motyvuoti, nes atmosfera buvo labai draugiška ir palaikanti“, – pastebėjo diskusijos dalyviai.

Pasiūlymai ateičiai

Diskusijos pabaigoje mokiniai pateikė keletą pasiūlymų. Jie norėtų, kad mokymams būtų skiriama daugiau laiko, nes veiklos buvo labai naudingos. Taip pat išreiškė norą dalyvauti panašiuose užsiėmimuose ateityje. „Mokymuose jaučiamės komfortiškai ir norime toliau tobulinti savo įgūdžius“, – dalijosi mokiniai.

Bendras įvertinimas

Mokiniai vieningai įvertino mokymus devintuku (9/10), pabrėždami, kad mokymams trūko daugiau laiko. Jie džiaugėsi, kad įgytos žinios ne tik padeda gerinti lietuvių kalbos įgūdžius, bet ir palengvina mokymąsi bei bendravimą kasdienėse situacijose.

Fokus grupės diskusija parodė, kad tikslingi lietuvių kalbos įgūdžių lavinimo užsiėmimai yra efektyvi priemonė, padedanti mokiniams tobulėti.

Kartu su @tūkstantmečiomokyklos

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos #NextGenerationEU lėšomis.

„Tūkstantmečio mokyklų“ programą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra.

Savaitės pradžioje 6–G1 klasių mokiniai dalyvavo komandos formavimo užsiėmimuose, kurie vyko įgyvendinant „Tūkstantmečio mokyklos“ programą. Pagrindinė veiklų tema – komandinio darbo užduotys.

Šių užsiėmimų metu mokiniai stiprino gebėjimą dirbti kartu, gilinosi į savo potencialą bendradarbiaujant bei ugdė lyderystės kompetencijas. Tokios veiklos padeda kurti vieningą ir stiprią mokyklos bendruomenę.

Kartu su @tūkstantmečiomokyklos

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos #NextGenerationEU lėšomis.

„Tūkstantmečio mokyklų“ programą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra.

Šią savaitę įvykusi fokus grupės diskusija apie TŪM veiklos “Tikslingi lietuvių kalbos įgūdžių lavinimo kursai mokiniams” poveikį atskleidė reikšmingą naujoviškų metodų įdiegimo naudą mokinių lietuvių kalbos įgūdžiams. Kursų tikslas – stiprinti mokinių klausymo, skaitymo, kalbėjimo ir rašymo įgūdžius, sukuriant personalizuotas, mokinių poreikius atitinkančias ugdymo strategijas.

Diskusijos akcentai

Fokus grupėje dalyvavę mokytojai aptarė kelis esminius klausimus:

1. Prieš ir po mokymų įgūdžių palyginimas: Dalyviai pabrėžė, kad prieš mokymus jų kompetencijos buvo pagrįstos teorinėmis ir praktinėmis žiniomis, tačiau po mokymų įgijo daugiau praktinių metodų, leidžiančių efektyviau ugdyti mokinių motyvaciją mokytis.
2. Naudingiausios mokymų dalys: Ypač vertinami buvo praktiniai užsiėmimai su vaikais, per kuriuos mokytojai galėjo stebėti, kaip inovatyvūs metodai įdarbina mokinius.
3. Organizacijos ir struktūros vertinimas: Dalyviai įvardijo, kad mokymų struktūra buvo aiški ir nuosekli, teorija puikiai derėjo su praktika.

Metodiniai ir praktiniai įgūdžių tobulinimo aspektai

Diskusijos metu akcentuota, kad mokymai suteikė galimybę susipažinti su naujais mokymo metodais, tokiais kaip:

Interaktyvūs metodai: Komiksų, interpretacijų, pasakojimų kūrimas.

Diferencijuotas mokymas: Individualizuotų užduočių pritaikymas pagal skirtingą mokinių gebėjimų lygį.

Dalyviai pastebėjo, kad šie metodai yra lengvai pritaikomi kasdienėje pamokų praktikoje, o tai padidina mokinių įsitraukimą ir motyvaciją mokytis.

Ateities galimybės ir rekomendacijos

Diskusijoje išsakytos idėjos, kaip galima tobulinti mokymų procesą:

Integruoti daugiau audio ir vaizdo medžiagos (pokalbių, interviu, filmų ištraukų), kad mokiniai galėtų girdėti kalbos naudojimą natūralioje aplinkoje.

Gilinti viešo kalbėjimo ir pristatymų įgūdžių mokymus.

Bendros išvados

Fokus grupės diskusija parodė, kad TŪM mokymai buvo itin naudingi tiek mokinių, tiek mokytojų tobulėjimui. Dalyviai skyrė aukštą įvertinimą mokymų naudai (10 balų iš 10), pabrėždami, kad įgautos žinios prisideda prie mokinių žinių plėtojimo ir svarbių gyvenimo įgūdžių – bendravimo, kritinio mąstymo, kūrybiškumo bei pasitikėjimo savimi – ugdymo.

Kartu su @tūkstantmečiomokyklos

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos #NextGenerationEU lėšomis.

„Tūkstantmečio mokyklų“ programą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra.

Šiandien per gyvenimo įgūdžių pamoką praktiškai pritaikėme vieną iš komandinio darbo metodų, apie kurį lektorius pasakojo „Tūkstantmečio mokyklų“ programos užsiėmimuose apie komandinio formavimo principus. Pamokos metu GIIb kl. mokiniai buvo suskirstyti į grupes ir dalyvavo kūrybinėje užduotyje – statė pilis, siekdami, kad jų grupės statinys būtų aukščiausias.

Atlikdami šią užduotį, mokiniai lavino įvairius gebėjimus. Jie ugdė:

1. Komunikacijos įgūdžius – aiškiai išreikšdami savo idėjas ir aktyviai klausydamiesi kitų grupės narių.
2. Problemų sprendimą – ieškodami efektyviausių sprendimų, kaip pastatyti stabilų ir aukštą statinį.
3. Kūrybiškumą – pasitelkdami originalias idėjas ir sprendimus, kaip panaudoti turimas medžiagas.
4. Bendradarbiavimo įgūdžius – dirbdami kartu, pasiskirstydami užduotimis ir efektyviai panaudodami kiekvieno grupės nario stipriąsias puses.
5. Laiko planavimą – paskirstydami darbą taip, kad spėtų užbaigti statinį laiku.

Ši praktinė užduotis ne tik padėjo geriau suprasti komandinio darbo metodus, bet ir suteikė galimybę patiems pajusti, kaip svarbu mokėti dirbti kartu siekiant bendro tikslo.

Gerbiami gimnazijos bendruomenės nariai,

svarstymui teikiama gimnazijos direktorės Irenos Volskos 2024 metų veiklos ataskaita. Pasiūlymus dėl ataskaitos vertinimo prašome teikti gimnazijos tarybos pirmininkei Reginai Objedkovai el.p. regina.objedkova@sjsg.eu iki sausio 31 d.

Gimnazijos direktorės Irenos Volskos 2024 metų veiklos ataskaita

Šią savaitę įvykusi fokus grupės diskusija apie TŪM veiklos “Tikslingi lietuvių kalbos įgūdžių lavinimo kursai mokiniams” poveikį atskleidė reikšmingą naujoviškų metodų įdiegimo naudą mokinių lietuvių kalbos įgūdžiams. Kursų tikslas – stiprinti mokinių klausymo, skaitymo, kalbėjimo ir rašymo įgūdžius, sukuriant personalizuotas, mokinių poreikius atitinkančias ugdymo strategijas.

Diskusijos akcentai

Fokus grupėje dalyvavę mokytojai aptarė kelis esminius klausimus:

1. Prieš ir po mokymų įgūdžių palyginimas: Dalyviai pabrėžė, kad prieš mokymus jų kompetencijos buvo pagrįstos teorinėmis ir praktinėmis žiniomis, tačiau po mokymų įgijo daugiau praktinių metodų, leidžiančių efektyviau ugdyti mokinių motyvaciją mokytis.
2. Naudingiausios mokymų dalys: Ypač vertinami buvo praktiniai užsiėmimai su vaikais, per kuriuos mokytojai galėjo stebėti, kaip inovatyvūs metodai įdarbina mokinius.
3. Organizacijos ir struktūros vertinimas: Dalyviai įvardijo, kad mokymų struktūra buvo aiški ir nuosekli, teorija puikiai derėjo su praktika.

Metodiniai ir praktiniai įgūdžių tobulinimo aspektai

Diskusijos metu akcentuota, kad mokymai suteikė galimybę susipažinti su naujais mokymo metodais, tokiais kaip:

Interaktyvūs metodai: Komiksų, interpretacijų, pasakojimų kūrimas.

Diferencijuotas mokymas: Individualizuotų užduočių pritaikymas pagal skirtingą mokinių gebėjimų lygį.

Dalyviai pastebėjo, kad šie metodai yra lengvai pritaikomi kasdienėje pamokų praktikoje, o tai padidina mokinių įsitraukimą ir motyvaciją mokytis.

Ateities galimybės ir rekomendacijos

Diskusijoje išsakytos idėjos, kaip galima tobulinti mokymų procesą:

Integruoti daugiau audio ir vaizdo medžiagos (pokalbių, interviu, filmų ištraukų), kad mokiniai galėtų girdėti kalbos naudojimą natūralioje aplinkoje.

Gilinti viešo kalbėjimo ir pristatymų įgūdžių mokymus.

Bendros išvados

Fokus grupės diskusija parodė, kad TŪM mokymai buvo itin naudingi tiek mokinių, tiek mokytojų tobulėjimui. Dalyviai skyrė aukštą įvertinimą mokymų naudai (10 balų iš 10), pabrėždami, kad įgautos žinios prisideda prie mokinių žinių plėtojimo ir svarbių gyvenimo įgūdžių – bendravimo, kritinio mąstymo, kūrybiškumo bei pasitikėjimo savimi – ugdymo.

Kartu su @tūkstantmečiomokyklos

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos #NextGenerationEU lėšomis.

„Tūkstantmečio mokyklų“ programą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra.

Sausio 20 d. vyko fokus grupės diskusija, skirta aptarti TŪM veiklos „Keliaujančios architektūros dirbtuvės“ poveikį mokiniams. Renginyje dalyvavo mokiniai, kurie aktyviai įsitraukė į šią veiklą.

Diskusijos metu mokiniai dalijosi savo patirtimi ir įžvalgomis apie dirbtuvių metu įgytus įgūdžius, kūrybiškumo skatinimą bei jų įtaką asmeniniam tobulėjimui. Buvo aptarti projektinės veiklos rezultatai, mokinių įsitraukimo lygis ir galimybės tobulinti būsimus užsiėmimus.

Šis susitikimas suteikė vertingų įžvalgų apie tai, kaip tokio pobūdžio veiklos prisideda prie mokinių kūrybingumo ugdymo ir jų aktyvaus įsitraukimo į mokyklos gyvenimą.

Kartu su @tūkstantmečiomokyklos

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos #NextGenerationEU lėšomis.

„Tūkstantmečio mokyklų“ programą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra.

Kodėl komandos formavimas yra svarbus?

Mokykloje komandiniai įgūdžiai ne tik padeda geriau bendradarbiauti per pamokas, bet ir kuria stipresnę mokyklos bendruomenę. TŪM programos metu vykusios komandos formavimo veiklos tapo puikia galimybe mokiniams lavinti tarpusavio bendravimo, lyderystės ir kūrybiškumo įgūdžius.

Kaip viskas vyko?

Užsiėmimai buvo organizuoti remiantis praktiniais ir teoriniais metodais. Dalyviai sprendė grupines užduotis, dalyvavo interaktyviose simuliacijose, kūrė menines kompozicijas bei dalinosi įžvalgomis refleksijų metu. Tokios veiklos padėjo ne tik lavinti įgūdžius, bet ir leido mokiniams geriau pažinti vieniems kitus.

Ko išmoko mokiniai?

 Komunikacija ir bendradarbiavimas:

Mokiniai pripažino, kad veiklos padėjo pagerinti tarpusavio santykius ir bendravimo įgūdžius. Buvo atrasti nauji ryšiai net tarp tų, kurie anksčiau bendravo mažai.

 Lyderystė ir atsakomybė:

Praktikuojant lyderio vaidmenį mokiniai mokėsi priimti sprendimus, dalintis atsakomybėmis ir efektyviai veikti komandoje.

 Konfliktų sprendimas:

Veiklos metu konfliktų beveik nekilo, tačiau dalyviai išmoko, kaip juos spręsti, pavyzdžiui, pasitelkiant grupės kapitoną.

 Kūrybiškumas:

Kūrybinės užduotys atskleidė mokinių potencialą, skatino drąsą ir originalių idėjų generavimą.

Kas labiausiai patiko dalyviams?

 Grupinės užduotys ir kūrybinės scenos;

 Žaidimai ir šokiai;

 Nauji atrasti gebėjimai, tokie kaip planavimas ir sprendimų priėmimas komandoje.

Ateities rekomendacijos

Dalyviai džiaugėsi, kad veiklos buvo naudingos ir siūlo jas organizuoti dažniau. Taip pat rekomenduojama įtraukti daugiau kūrybinių elementų ir praktinių užduočių, kurios dar labiau stiprintų komandinio darbo įgūdžius.

Apibendrinimas

TŪM programos komandos formavimo veiklų ciklas tapo ne tik puikia ugdymo priemone, bet ir galimybe mokiniams geriau pažinti save bei kitus. Įgytos žinios ir patirtis pravers tiek mokykloje, tiek už jos ribų, o teigiami atsiliepimai įrodo, kad tokie užsiėmimai yra būtini ir laukiami.

Dėkojame visiems dalyviams už aktyvų įsitraukimą ir tikimės, kad panašios veiklos taps reguliaria mokyklos gyvenimo dalimi!

Kartu su @tūkstantmečiomokyklos

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos #NextGenerationEU lėšomis.

„Tūkstantmečio mokyklų“ programą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra.